Skiepai šeškams

Skaityti daugiau
Jei Jūsų namuose gyvena gražuolis šeškiukas, Jums reikėtų pasirūpinti jo sveikatos priežiūra. Veterinarijos klinikos „Divaura“ gydytojai gali ne tik atlikti Jūsų augintinio  apžiūrą, jį vakcinuoti, atlikti jam visus reikalingus tyrimus, paskirti gydymą, jei to reikia, bet ir atlikti operacijas (šeškų kastraciją, šeškių sterilizaciją, svetimkūnių šalinimą, kaulų osteosintezę ir kt.).
Konsultuojantis ir gydantis gydytojas turi 19 m. darbo patirtį veterinarinės medicinos praktikos srityje.

Kodėl reikia skiepyti šeškus? 
Skiepai padeda apsaugoti Jūsų šešką nuo sunkių infekcinių ligų. Tai taip pat neleidžia jiems perduoti pavojingų infekcijų kitiems šeškams. Šeško turėtumėte nevesti į lauką, kol jis negaus visų būtinų pradinių skiepų.

Kaip dažnai turėtų būti skiepijami šeškai? 
Lietuvoje plačiausiai naudojama 2-jų skiepų pirmaisiais šeškiuko gyvenimo metais ir vėliau kasmetinių skiepų sistema. Revakcinacija būtina imunitetui palaikyti.

Kokio amžiaus šeškas turi būti skiepijamas?
Pagal 2-jų skiepų sistemą: pirmasis skiepas atliekamas kai šeškiukui sueina 2 mėnesiai (8-10 savaičių), o antrasis (revakcinacija) – 3-jų mėnesių (12-14 savaičių) amžiaus.

Nuo kokių ligų šeškus apsaugo skiepai? 
Šeškus privaloma skiepyti nuo pasiutligės ir maro.

Kokiomis vakcinomis skiepijami šeškai?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, šeškus skiepija vakcinomis, kurios skirtos šunims.

Kas yra šeškų maras? 
Maras yra nedažna, bet rimta šeškų liga, kuri paprastai prasideda kosuliu, čiauduliu, išskyromis iš akių bei nosies, ši liga visada yra mirtina.
Gyvūnas gali užsikrėsti maru ne tik kontaktuodamas su kitu sergančiu gyvūnu, bet šios ligos sukėlėjų galite atsinešti iš lauko ant savo avalynės, rūbų bei kitų daiktų.

Ar šeškų organizmas reaguoja į skiepus?
Yra nedidelė tikimybė, kad Jūsų šeško organizmas gali sureaguoti į gautą vakciną.
Kai kuriems gyvūnams pasireiškia šalutinis vakcinos poveikis padidėjusiu seilėtekiu, pykinimu, silpnumu, viduriavimu, kvėpavimo sutrikimu, traukuliais, alerginėmis reakcijomis, paraudimu vakcinavimo vietoje. Daugeliu atveju, šios reakcijos greitai praeina, tačiau po skiepijimo rekomenduojama 30-40 min. pabūti veterinarijos klinikoje.

Jeigu jūsų augintiniui buvo alerginė reakcija į praėjusį skiepą, būtinai perspėkite apie tai veterinarijos gydytoją kai atvyksite pakartotiniems skiepams.

Kviečiame pasirūpinti savo šeškiukų sveikata ir registruotis vakcinacijai:
☎+370 612 55855.
Iki susitikimo veterinarijos klinikoje „Divaura“!

Babeziozė

Skaityti daugiau
BABEZIOZĖ – tai pirmuonių Babesia canis šunims sukeliama liga. Šį parazitą perneša Lietuvoje gausiai paplitusi Pievinė erkė – Dermacentor. Į šuns organizmą patekę pirmuonys dauginasi kraujyje esančiuose eritrocituose ir juos suardo, taip sukeldami anemiją bei stiprią organizmo reakciją į parazito daromą žalą. Gyvūnui sergant babezioze galimos komplikacijos, kurios pasireiškia: inkstų, kepenų, blužnies ar kitų vidaus organų veiklos sutrikimais. Kai kuriais atvejais organizmui padaryta žala gali būti labai didelė ir baigtis net gyvūno mirtimi.
Kuo greičiau šeimininkas, pastebėjęs pirmuosius ligos požymius, kreipsis pagalbos į veterinarijos gydytojus, tuo didesnė tikimybė bus išgelbėti gyvūną!!!

Rekomenduojame kreiptis į veterinarijos kliniką, jeigu pastebėjote įtariate, kad:
⇒ buvo ar yra įsisiurbusi erkė;
⇒ pasidarė vangus, apatiškas;
⇒ gali būti pakilusi kūno temperatūra;
⇒ prarado apetitą;
⇒ šlapimas tapo tamsiai rudos spalvos.

Norite apsaugoti savo gyvūną nuo babeziozės, tai pirmiausia, saugokite jį nuo erkių!!!

Apsaugos priemonių nuo parazitų galite įsigyti mūsų klinikoje.

🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎+370 612 55855.

Dantų higiena

Skaityti daugiau
Jeigu iš Jūsų augintinio burnos sklinda nemalonus kvapas ir ant dantų matote tamsias dėmes, tikėtina, kad ant gyvūno dantų susiformavo apnašos. Nepašalinus apnašų laiku, gali išsivystyti parodontozė, dantenų uždegimas bei kitos dantų ir dantenų problemos, dėl kurių gali tekti net šalinti pažeistus dantis.
Veterinarijos klinikoje ,,Divaura“ dantų apnašos yra šalinamos naudojant ultragarsinį skalerį ir poliruojant dantis specialia pasta.
Jeigu matote, kad Jūsų augintinio dantys turi tamsių dėmių ar apnašų, sklinda iš burnos nemalonus kvapas, mūsų klinikos gydytojai pasiruošę padėti.

Mus galite rasti:
🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎+370 612 55855.

Kačių traumos po kritimo ar įstrigimo

Skaityti daugiau
Atšilus orams norėsis į namus įleisti gaivaus šilto oro, todėl su didžiuliu džiaugsmu atversime savo namų langus, o tai gali sukelti nemažą pavojų namie gyvenančioms katėms. Jos tuoj pat užsimanys „įkvėpti“ gaivaus oro, pasižvalgyti po kiemą, pabandyti pagauti pro šalį skrendantį paukštelį ar vabzdį, o tai joms gali baigtis sunkiomis traumomis.

Dažniausiai traumas sukelia dvi priežastys:
⇒ įstrigimas tarp vertikaliai praverto lango rėmo konstrukcijų,
⇒ iškritimas pro pravirą langą ar balkoną.

TRAUMOS IR PASEKMĖS:
Traumų sunkumas, įstrigus tarp lango rėmų konstrukcijų, priklauso nuo:
⇒ kiek laiko katė buvo užspausta,
⇒ kiek stipriai buvo užspaustas kūnas ar kūno dalis,
⇒ kaip stipriai katė bandė išsilaisvinti.
Po įstrigimo stipriai pažeidžiami audiniai ir organai, jų kraujotaka, pasitaiko stuburo traumų ar net kaulų lūžių ir kt.

Traumų sunkumas, iškritus pro langą, priklauso nuo:
⇒ iš kokios aukščio krito katė,
⇒ ant kokio pagrindo nukrito (žolės, krūmo, trinkelių, asfalto ir t.t.),
⇒ ar katė krentant galėjo kažkur bandyti įsikabinti (į šaką, palangę ir t.t.),
kas sumažintų kritimo greitį.
Po kritimo dažniausiai pasitaiko sumušimų, sutrenkimų, kaulų lūžių, vidaus organų pažeidimų, stuburo ar dubens traumų, kaukolės lūžių, smegenų sukrėtimų ir kt.

PREVENCIJOS PRIEMONĖS:
Norėdami apsaugoti Jūsų augintinius, rekomenduojame imtis šių prevencijos priemonių:
⇒ užverkite langus net trumpam išeidami iš kambario ar namų,
⇒ užverkite langus prieš įjungiant prietaisus, skleidžiančius garsus, kurių katė gali išsigąsti,
⇒ nepalikite augintinių balkone vienų,
⇒ nežaiskite su augintiniais prie atviro lango,
⇒ nepalikite atviro lango, net jei yra įdėtas apsauginis tinklelis nuo vabzdžių, nes tai neapsaugos katės nuo iškritimo,
⇒ nepalikite vertikaliai atvertų langų, jie gali tapti spąstais Jūsų katei.
Jei Jūsų augintiniui atsitiko nelaimė, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką.
Tegul Jūsų augintinis bus linksmas, sveikas ir saugus!!!

Mus galite rasti:
🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎+370 612 55855.

Augintinių ženklinimas

Skaityti daugiau

Nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo įstatymas, numatantis privalomą šunų, kačių ir šeškų ženklinimą.

Kaip vyksta ženklinimas ir ar tai skausminga procedūra?
Šios procedūros metu, gyvūnui specialia adata po oda (tarp gyvūno menčių) yra įterpiama 14 mm dydžio unikalų identifikacinį numerį turinti mikroschema. Ženklinimas primena vakcinavimą – gyvūnas pajaučia tik adatos dūrį, o procedūra trunka vos kelias sekundes. Mikroschema gyvūnų registre yra susiejama su šeimininko kontaktiniais duomenimis, kurie  gali būti nuskaitomi specialiu skaitytuvu bet kurioje veterinarijos klinikoje.

 Ar mikroschema gali būti pavojinga gyvūnui?
Mikroschemos yra supakuotos steriliai ir išpakuojamos tik prieš pat procedūrą. Ženklinimas atliekamas laikantis septikos ir antiseptikos taisyklių, todėl vietinės reakcijos pasireiškia tik išimtinais atvejais. Gyvūnas mikroschemos nejaučia ir gyvena įprastą gyvenimą.

Kada reikia atlikti ženklinimą?
Ženklinimui amžiaus ribojimų nėra. Įstatymas numato, kad katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki gyvūno perdavimo kitam savininkui.

Ženklinimo privalumai
Gyvūnas gali būti greitai identifikuojamas (pvz.: jei augintinis pasiklydo,  tai leidžia greičiau sugrąžinti gyvūną į namus, nes nuskenavus mikroschemą matomi savininko duomenys).
Ženklintas gyvūnas gali keliauti į kitas šalis.

Suženklinti savo augintinį galite veterinarijos klinikoje ,,Divaura”
Mus galite rasti adresu:
🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎+370 612 55855.

Analinės liaukos

Skaityti daugiau
Kas yra analinės liaukos ir kokia jų funkcija?
Tai yra po oda (šalia išangės) išsidėstę du ,,maišeliai“, kuriuos turi tiek šunys, tiek katės, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Liaukos gamina ir kaupia nemalonaus kvapo rudos spalvos sekretą, kuris pasišalina su išmatomis gyvūnui tuštinantis. Šis sekretas yra tarsi gyvūno „vizitinė kortelė“ ir būtent dėl to gyvūnai susitikę puola uostyti vienas kito pauodegį.

Požymiai, kad Jūsų gyvūnas turi problemų dėl analinių liaukų:
Jeigu pastebėjote, jog jūsų gyvūnas:
⇒ ,,čiuožia“ užpakaliu per grindis ar kilimą,
⇒  jaučiate aštrų, nemalonų kvapą iš augintinio užpakalinės kūno dalies,
⇒  intensyviai laižo išangės sritį,
⇒  bando kąsti sau į uodegą,
⇒  jeigu sritis prie gyvūno analinės angos yra paraudusi, patinusi, matomos išskyros.
Tikėtina, kad analinės liaukos yra užsikimšusios ir sekretas nebegali natūraliai pasišalinti iš jų, o tai reiškia, jog analinių liaukų turinį reikia išspausti. Geriausia būtų tai patikėti veterinarijos gydytojui.

Kas lemia analinių liaukų užsikimšimą?
⇒  minkštos išmatos ar viduriavimas, kai nėra mechaninio spaudimo į liaukas,
⇒  užkietėję viduriai ir retas tuštinimasis,
⇒  nutukimas, kai dėl didesnio kiekio riebalinio audinio, supančio analinę sritį, susilpnėja analinių liaukų raumeninė funkcija,
⇒  stresas, dėl kurio gyvūno išmatos gali pasidaryti minkštesnės,
⇒  netinkama mityba, kuri sukelia alergines reakcijas ir virškinamojo trakto uždegimus,
⇒  nepakankamas fizinis aktyvumas.

Kas bus, jeigu analinės liaukos persipildys?
Analinių liaukų sekretas kaupiasi, tirštėja, o tokia terpė yra palanki bakterijų, patekusių iš tiesiosios žarnos, augimui. Infekuotoje liaukoje formuojasi skausmingas pūlinys, kuriam pratrūkus, per susidariusią žaizdą odoje, gali išbėgti pūlingas kraujingas sekretas. Tokiu atveju, reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, kadangi negydant analinių liaukų pūlinių, uždegimas gali pereiti į aplinkinius audinius.

Jei Jūsų augintiniui reikalinga veterinarijos gydytojo pagalba, kreipkitės į veterinarijos kliniką „Divaura“.
Mus galite rasti adresu:
🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎+370 612 55855.

Aukšta oro temperatūra

Skaityti daugiau

VASARA mums yra susijusi su smagia veikla gamtoje, saule bei šiluma, tačiau kai kuriems gyvūnams, kaip ir žmonėms, yra sudėtingiau susidoroti su aukšta oro temperatūra. Karšti orai jiems atneša ir papildomų rūpesčių.
Jei Jūsų augintinis yra fiziškai sveikas ir stiprus, karščius atlaikys kur kas lengviau už sergantį lėtinėmis ligomis, turintį antsvorio, trumpasnukį ar vyresnio amžiaus gyvūną. Nors sušilęs gyvūnas (šuo, katė) gali atsivėsinti ir pats (šilumą iš kūno pašalindamas per nosį, pėdutes ir kvėpuodamas), bet kartais to neužtenka.

Kaip padėti savo augintiniui išgyventi karščius:
karštą dieną ribokite aktyvią veiklą visiems gyvūnams;
 eikite pasivaikščioti su gyvūnais geriau anksti ryte ir vėlai vakare, kai yra vėsiau;
 nepalikite gyvūno kieme ar voljere, jei nėra vietos pavėsyje, kur gyvūnas galėtų pasislėpti nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių;
 geriau augintinius laikykite namuose, kuo vėsesnėje bei gerai vėdinamoje patalpoje;
 palikite patalpoje pravertus langus ar įjungtą kondicionierių / rekuperatorių;
 jei gyvūnas laikomas patalpoje, tai karštą saulėtą dieną užtraukite užuolaidas ar nuleiskite žaliuzes, kad būtų sumažintas šilumos ir spindulių patekimo į vidų kiekis;
 patalpoje palikite patiestą sudrėkintą rankšluostį ar vėsinamąjį kilimėlį, kad gyvūnas galėtų atsivėsinti;
 jei yra galimybė, leiskite augintiniui gulėti ant plytelių ar akmens masės grindų, nes jos yra vėsesnės nei kita grindų danga;
 duokite gerti daug vėsaus vandens (paprastai turėtų išgerti 2 kartus daugiau vandens, nei vėsiu oru), jo turėkite net pasivaikščiojimų metu;
 duokite lengviau virškinamo maisto ir mažesniais kiekiais, kad neapsunkintų virškinimo sistemos. Jei gyvūnas valgo per karščius šiek tiek mažiau, neišsigąskite, tai visiškai normalu.

Požymiai, kurie gali reikšti, kad gyvūnas perkaito:
 stiprus ir dažnas kvėpavimas – lekavimas,
 seilėtekis,
 vėmimas,
 silpnumas, vangumas, apatija,
 paraudusi gleivinė (liežuvis, dantenos),
 koordinacijos ir orientacijos praradimas,
 kūno temperatūra > 40 °C,
 padažnėjęs širdies ritmas.
Pastebėjus šiuos požymius, net jei jie ir labai nežymūs, gyvūną reikia kuo skubiau vėsinti, tačiau negalima jo atšaldyti per daug.

Pirma pagalba augintiniui, jei jį ištiko šilumos smūgis:
 paguldykite ant šalto sudrėkinto audinio, tačiau nevyniokite į jį, nes organizmo išskiriama šiluma negalės pasišalinti;
 dėkite sudrėkintą vėsiu vandeniu audinį ant galvos ir pėdučių;
 sudrėkintą vėsų audinį keiskite kas kelias minutes, nes jis greit sušyla;
 jei netoli yra vandens telkinys, nuveskite jį, kad įmerktų kojas, nes per pėdutes vyksta šilumos atidavimas, augintinis galės greičiau atsivėsinti. Jei esate namie, tą patį galite padaryti vonioje;
 duokite gyvūnui lakti po truputi vandens, bet jei nenori, neverskite;
nenaudokite ledo ar labai šalto vandens, tai paskatins susitraukti periferines kraujagysles, tada kūno temperatūra ne kris, o gali pradėti dar labiau kilti;
 kai temperatūra nukris iki 39 °C, šuns ar katės šaldyti nebereikia, kūno temperatūrą riekia palikti savireguliacijai, kitaip gali kilti hipotermijos pavojus.
Atsigavusį gyvūną, pagal galimybes ir gerai įsivertinus riziką, reikia gabenti į veterinarijos kliniką, nes aukšta temperatūra labai greitai pažeidžia ir vidaus organus. Pasirodžius pirmiesiems šiluminio smūgio požymiams, gyvūno būklė gali tapti kritine per kelias akimirkas.

SVARBU: jei pastebėjote automobilyje paliktą šunį ar katę, nelikite abejingi – paieškokite automobilio savininko, o jei automobilis stovi prekybos centro aikštelėje, reikėtų apie tai pranešti parduotuvės darbuotojams, kad šie surastų šeimininkus.

Linkime Jums ir Jūsų augintiniams neperkaisti!
SMAGIOS VASAROS!!!

O jei prireiks pagalbos, mus galite rasti:
🏥 Partizanų g. 25, Kaunas.
☎ +370 612 55855.

RASKITE MUS

Partizanų g. 25 Kaunas

+370 612 55855

SEKITE MUS